Dievo Apvaizdos koplyčia

Krikšto sakramentas - tai tikinčiojo gyvenimo pradžia, į kurią neretai žvelgiama šiek tiek atmestinai. 

 

Krikštas yra bendras visų krikščionių sakramentas. Bažnyčia jį teikia savo Viešpaties pavedimu: "Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmo­nes, krikštydami juos vardan Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios" (Mt 28, 19).

 

Krikštas užmezga asmeninį ryšį su Jėzumi Kristumi. Jis taip pat reiškia ir tai, kad pakrikštytasis tampa tikinčiųjų bendruomenės, Bažnyčios, nariu. Jis suteikia nuodėmių atleidimą ir pradeda naują žmogaus, Jėzaus Kristaus brolio ar sesers, Dievo sūnaus ar dukters, gyvenimą. Pakrikštytieji meldžiasi: "Tėve mūsų, Kuris esi Danguje!".

 

Krikštas yra krikščioniškojo gyvenimo pradžią ir pagrindas, Dievo suteikta Malonė, kurią reikia išlaikyti per visą gyvenimą: kartu su Kristumi "palaidoti Krikšte, jus Tikėjimu Jame prisikėlėte galybe Dievo, Kuris Jį prikėlė iš numirusių" (Kol 2, 12).

 

Kiekvienas žmogus gali pasikrikštyti. Krikštas teikiamas vieną kartą visam laikui, jo negalima nei panaikinti, nei pakartoti. Jokia nuodėmė nenu­traukia Krikšto. Pakrištytasis visam laikui priklauso Kristui, jis paženklintas neišdildomu Kristaus antspaudu (žyme).

 

Norintys pasikrikštyti suaugusieji rengiami Krikštui - mokomi Tikėjimo tiesų. Taip jie įtraukiami į Bažnyčią. Tėvai ir Krikšto tėvai atneša kūdikį į Bažnyčių krikštyti, nes, be suteiktos jam gyvybės, trokšta jam perduoti ir Tikėjimą, paža­da vesti ir lydėti jį Tikėjimo keliu. Švęsdami Velyknakčio paslaptis, tikintieji - suaugusieji ir vaikai - atnaujina šv. Krikšto pažadus.

 

Čia pateikiamos trys Krikšto sakramento katechezės, pirmiausia savo vaikus norintiems pakrikštyti tėveliams ir būsimiesiems krikštatėviams, bet tuo pačiu ir kiekvienam savo tikėjimą giliau pažinti norinčiam krikščioniui, padės iš naujo ir giliau atrasti malones ir tikėjimo lobius slypinčius ir ateinančius su šiuo sakramentu.​